2008 m. veiklos ataskaitos santrauka

2008 metais Užsienio reikalų ministerija (toliau – URM), pasitelkdama platų diplomatinių atstovybių tinklą, tęsė atviros, aktyvios, bendradarbiavimo principais ir visuotiniu sutarimu grindžiamos užsienio politikos įgyvendinimą. Lietuvos diplomatija, siekdama įgyvendinti šalies nacionalinius interesus, ir toliau aktyviai dalyvavo priimant svarbiausius ES ir NATO sprendimus, siekė stiprinti šių struktūrų tarptautinį vaidmenį, skatinti euroatlantinį bendradarbiavimą.

Ypatingas dėmesys 2008 metais buvo skiriamas šalies energetinio saugumo padėčiai ir energetinės izoliacijos mažinimui. Aktyvios diplomatinės pastangos buvo telktos siekiant bendros ES energetikos politikos sukūrimo ir solidarumo principų įgyvendinimo, spartesnės Lietuvos integracijos į Vakarų Europos energetikos tinklus. Artėjant Ignalinos AE uždarymo datai, diplomatinės pastangos skiriamos užsitikrinti elektros energijos tiekimą 2010 ir vėlesniais metais. Aktyvus Lietuvos diplomatijos darbas prisidėjo prie to, kad kritinė Baltijos valstybių, neturinčių nei elektros, nei dujų jungčių su likusia ES dalimi, energetinė situacija būtų pažymėta ES pirmininkaujančios Prancūzijos parengtoje ataskaitoje dėl energetinio saugumo bei 2008 metų spalio mėnesio Europos Viršūnių Tarybos išvadose. ES įsipareigojo skirti ypatingą dėmesį „izoliuotoms rinkoms“ sujungti ir pritarė Europos Komisijos iniciatyvai parengti Baltijos jungčių planą (angl. BIP). 2008 m. lapkričio mėnesį Europos Komisija pateikė pasiūlymus dėl 2–osios Strateginės energetikos peržiūros, įvardydama Lietuvai svarbius prioritetus: efektyvesnių ES reagavimo į energijos tiekimo sutrikimus instrumentų poreikį, veiksmingesnės išorinės energetikos politikos kūrimą, didesnių išteklių energetikai skyrimą. Sėkmingos diplomatijos rezultatas – SWEDLIT elektros jungties su Švedija įvardijimas kaip prioritetinės ir Europos Komisijos siūlymas jai skirti 175 mln. eurų.

Lietuvos diplomatija taip pat aktyviai dalyvavo problemų dėl klimato kaitos sprendimų paieškose, akcentuojant energetinį saugumą, atsinaujinančią ir alternatyvią energetiką, energijos vartojimo efektyvumą bei tvarios energetikos plėtros koncepciją.

2008 metais nuolat kelti Lietuvos transporto sistemos atskirties ir integracijos į ES tinklus klausimai.

URM aktyviai prisidėjo prie pirmojo ASEM Transporto ministrų susitikimo rengimo. Jį planuojama surengti 2009 metų spalio mėnesį Vilniuje. Tuo pačiu metu organizuojamas ir Tarptautinis transporto plėtros verslo forumas „Euro-Asia Connect“. Šioms Lietuvos iniciatyvoms pritarta aukščiausiu lygiu - 2008 m. spalio mėnesį Pekine vykusiame ASEM Viršūnių susitikime.

Nuosekliomis ir aktyviomis diplomatinėmis pastangomis pavyko pasiekti, kad 2008 metų ES Energetikos ir klimato kaitos teisės aktų pakete, kuriam pritarė Europos Taryba ir Europos Parlamentas ir kuriuo bus įgyvendinti ES įsipareigojimai kovoje su klimato kaita po 2012 metų, būtų atsižvelgta į išskirtinę Lietuvos situaciją po Ignalinos AE uždarymo.

  Lietuva ir toliau stiprino savo pozicijas ES, prisidėdama prie Lietuvos nacionalinius interesus atspindinčios ES darbotvarkės formavimo. Lietuvos diplomatija inicijavo ir aktyviai dalyvavo diskusijose dėl ES ir Rusijos santykių peržiūros, teikė siūlymus dėl tolesnio ES bendradarbiavimo su Rusija. Pavyko pasiekti, kad į atnaujintas ES - Rusijos derybas dėl strateginės partnerystės būtų įrašyti Lietuvai svarbūs klausimai: naftotiekio „Družba“ darbo atnaujinimas, konfliktų Gruzijoje ir Moldovoje sureguliavimas, Rusijos įsipareigojimai Energetikos chartijai, Rusijos bendradarbiavimas su Lietuva, tiriant itin jautrias Sausio 13-osios ir Medininkų bylas.

Lietuva ir toliau aktyviai veikė, siekdama užtikrinti totalitarinių režimų nusikaltimų vertinimo ES lygiu proceso pradžią ir tęstinumą, būrė ES valstybių narių bendraminčių koalicijas.

Siekdama išlaikyti ES atvirumą kaimynams ir įsipareigojimus narystės perspektyvą turinčioms šalims, Lietuva nuosekliai rėmė tolesnę ES plėtrą, prisidėjo prie ES pozicijų formavimo aktualiausiais ES plėtros klausimais  ir aktyviai dalyvavo ES plėtrai pritariančių ES valstybių narių koalicijose.

Europos kaimynystės politikos (toliau – EKP) srityje, ypač po 2008 metų rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais susiklosčiusios politinės situacijos regione, Lietuva siekė didinti rytinių EKP valstybių regioninio bendradarbiavimo galimybes. Lietuva aktyviai dalyvavo Baltijos ir Vyšegrado šalių iniciatyvose bei diskusijose dėl naujo daugiašalio Rytinių EKP šalių bendradarbiavimo formato sukūrimo. Lietuvos ir kitų šalių bendromis pastangomis pavyko pasiekti, kad 2008 m. rugsėjo 1 d. įvykusiame neeiliniame Europos Vadovų Tarybos susitikime būtų nuspręsta neatidėliotinai įgyvendinti realius praktinius žingsnius, spartinant EKP daugiašalių bendradarbiavimo iniciatyvų plėtojimą.

2008 metais buvo surengti svarbūs Europos monarchų, aukštų ES valstybių narių ir ES pareigūnų vizitai Lietuvoje, taip pat Lietuvos pareigūnų vizitai kitose ES valstybėse.

2008 metais, siekdama prisidėti prie ES civilinio krizių valdymo priemonių naudojimo ES Rytų kaimynystėje, Lietuva dalyvavo ES stebėsenos misijoje Gruzijoje, ES stebėjimo misijoje Moldovoje-Ukrainoje, ES specialiųjų įgaliotinių biuruose Pietų Kaukaze ir Moldovoje. Demonstruodama paramą geografiškai suderintai Europos saugumo ir gynybos politikai, Lietuva delegavo atstovus į ES policijos misiją Afganistane ir ES teisinės valstybės misiją Kosove. URM taip pat prisidėjo prie Lietuvos dalyvavimo Jungtinių Tautų taikos įvedimo misijos (UNMIK) Kosove išlaikymo, užtikrino ekspertų iš Lietuvos dalyvavimą ESBO misijose Kosove, Albanijoje, Tadžikijoje ir Kirgizijoje.

Siekdama įtvirtindama savo narystę NATO, Lietuva aktyviai dalyvavo NATO tarybos ir komitetų, dvišalio bendradarbiavimo institucijų bei Euroatlantinės partnerystės tarybos (EAPT) veikloje.

2008 metais URM Trakuose surengtas transatlantinių strategų susitikimas „Snow meeting“, jo dalyvių įvertintas kaip vienas sėkmingiausių ir inovatyviausių pastarojo meto strateginių susitikimų.

Aktyviai dalyvauta rengiant Bukarešto Viršūnių susitikimo deklaracijos projektą, kuriame konstatuoti Lietuvai svarbūs klausimai dėl energetinio saugumo, keitimosi informacija tarp sąjungininkų, tarptautinio ir regioninio bendradarbiavimo stiprinimo, didesnio stabilumo ir kritinės infrastruktūros apsaugos.

NATO Viršūnių susitikimo Bukarešte išvadose, prie kurių reikšmingai prisidėjo ir Lietuva, konstatuotas sąjungininkų sutarimas, kad Ukraina ir Gruzija taps NATO narėmis, o gruodžio mėnesio NATO užsienio reikalų ministrų susitikime nuspręsta pasirengimo jų narystei procesą plėtoti per Ukrainos-NATO ir Gruzijos-NATO komisijas ir atitinkamas nacionalines metines programas.

Lietuva tęsė paramą demokratiniams procesams Pietų Kaukazo valstybėse, Ukrainoje, Baltarusijoje, Moldovoje, rėmė šių valstybių siekį stiprinti bendradarbiavimą su ES ir NATO.  Lietuvos diplomatai Baltarusijoje visų NATO šalių vardu skleidžia informaciją apie NATO vertybes ir veiklą, o nuo 2009 metų NATO kontaktinės atstovybės funkcijas atlieka ir Lietuvos ambasada Moldovoje. Siekdama prisidėti prie Ukrainos visuomenės informavimo, Lietuva įsteigė NATO informacinį centrą Odesoje.

Lietuva aktyviai ragino ir toliau ypatingą dėmesį skirti Rusijos tarptautinių įsipareigojimų vykdymui, ypatingai Rusijos karinių dalinių atitraukimui iš Gruzijos po 2008 metų rugpjūčio mėnesį vykusio karinio konflikto.

2008 metų spalio mėnesį Lietuva Europos Komisijos ir Pasaulio banko organizuotoje Gruzijos donorų konferencijoje prisiėmė įsipareigojimą 2009-2010 metais Gruzijos atstatymui skirti 1 mln. eurų. Be to, Lietuva inicijavo ir tapo NATO patikos fondo Gruzijoje vadovaujančia šalimi.

Išskirtinis Lietuvos diplomatijos uždavinys 2008 metais buvo sėkmingai tęsti pasirengimą Lietuvai pirmininkauti ES Tarybai 2013 metais ir ESBO 2011 metais.

Lietuvos diplomatija dėjo pastangas puoselėti abipuse pagarba, geros kaimynystės ir praktinio bendradarbiavimo nauda grindžiamus santykius su kaimyninėmis ir regiono valstybėmis. Svarbiausiu laimėjimu šioje srityje galima laikyti 2008 metų birželio 18 d. apsikeitimu notomis su Baltarusijos Respublika baigtą Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos valstybės sienos demarkavimą.

2008 metais Lietuvos diplomatija, siekdama įgyvendinti svarbiausius užsienio politikos tikslus, išlaikė intensyvų politinį dialogą su Baltijos ir Šiaurės šalimis, aktyviai išnaudojo įvairius regioninius formatus (NB8, NB6, Baltijos jūros valstybių taryba, Baltijos valstybės ir Beneliuksas, Baltijos valstybės ir Vokietija), aktyviai veikė regioninėse organizacijose. 2008 metais Lietuva perėmė pirmininkavimą Baltijos Ministrų Tarybai.

Lietuvos diplomatija aktyviai dalyvavo rengiant, pristatant ir diskutuojant su Europos Komisija, kitomis Baltijos jūros valstybėmis Baltijos jūros strategijos projektą ir jos veiksmų planą, kur ypatingai pabrėžiama Lietuvos atskirtis energetikos ir transporto sektoriuose.

Siekdama prisidėti prie Lietuvos ūkio konkurencingumo didinimo, užsienio investicijų į Lietuvą ir lietuviškų prekių ir paslaugų eksporto didinimo, Lietuva aktyviai plėtojo ekonominę diplomatiją: kartu su asocijuotomis verslo struktūromis organizuoti Lietuvos verslo forumai, rengtos prekybinės konsultacijos, verslo misijos, palaikyti santykiai su užsienyje veikiančiais Lietuvos verslo klubais, ieškota galimybių steigti naujus. Pasirašytos svarbios investicijų skatinimo ir apsaugos sutartys su Kroatija ir Kirgizija, susitarimas su Azerbaidžanu dėl bendradarbiavimo ekonomikos, pramonės ir energetikos srityse.

Dalyvaudama įgyvendinant ES išorinę ekonominę politiką, Lietuva siekė didesnio šalies ekonominio saugumo, naujų galimybių prekių ir paslaugų eksportui, laisvos ir sąžiningos prekybos taisyklių laikymosi priežiūros, prekybinių – ekonominių santykių su kaimyninėmis šalimis stiprinimo bei vystomojo bendradarbiavimo politikos tikslų įgyvendinimo.

Ilgalaikėmis pastangomis ir darbu su kitomis Lietuvos Respublikos institucijomis, atsakingomis už intelektinės nuosavybės teisių apsaugą, 2008 m. balandžio 25 d. Lietuva buvo išbraukta iš JAV intelektinės nuosavybės teisų apsaugos priežiūros sąrašo (angl. Special 301), kaip patobulinusi  Intelektinės nuosavybės teisių apsaugą.  Lietuva į šį priežiūros sąrašą buvo įrašyta nuo 2000 m.

Ypatingą dėmesį Lietuvos diplomatija skyrė aktyviai veiklai Lietuvai prioritetinių valstybių, visų pirma, Ukrainos, Rusijos, Kazachstano stojimo į Pasaulio prekybos organizaciją (toliau – PPO) procesuose. Todėl ir Lietuvos diplomatijos nuopelnu galime laikyti Ukrainos įstojimą į PPO 2008 m. gegužės 16 d.

2008 metais ir toliau intensyviai tęsėsi Rusijos stojimo derybos dėl klausimų, tokių kaip geležinkelio tarifai ir eksporto muitai medienai, kurie ypač jautrūs Lietuvai. Taip pat buvo sprendžiamos naujai atsirandančios prekybinės problemos, tokios, kaip: Rusijos grasinimai įsivesti naujus prekybinius apribojimus metalo laužui ir augalinės kilmės produkcijai.

2008 metais Lietuva tapo labiau matoma Jungtinių Tautų Organizacijoje ir sistemoje. Pasiekta, kad Lietuvos kandidatė į UNESCO generalinio direktoriaus postą Ina Marčiulionytė būtų nominuota kaip bendra trijų Baltijos valstybių – Lietuvos, Estijos ir Latvijos – kandidatė. Tai aukščiausias postas tarptautinėse organizacijose, į kurį Lietuva yra kandidatavusi.

Siekdama stiprinti veiklios, solidarios ir atsakingos transatlantinės bendrijos narės pozicijas, Lietuva aktyviai tęsė vystomojo bendradarbiavimo politikos įgyvendinimą. 2008 metais padidintas finansavimas Afganistano Goro provincijos atkūrimui, išplėstas diplomatinio darbo spektras. Lietuvos diplomatų pastangomis inicijuoti Afganistano Vyriausybės žingsniai siekiant pritraukti donorų finansavimą stambiems infrastruktūros projektams Goro provincijoje. Tęsdama vystomojo bendradarbiavimo veiklą Rytų Europos valstybėse, Lietuva prisidėjo prie stabilumo į Rytus plėtros, demokratinių reformų šiose šalyse įgyvendinimo.

2008 metais Lietuva pripažino Kosovo Respublikos nepriklausomybę ir užmezgė su ja diplomatinius santykius. Diplomatiniai santykiai taip pat užmegzti su Libija. Šiuo metu Lietuva jau yra užmezgusi diplomatinius santykius su 151 valstybe.

Siekdama stiprinti užsienio lietuvių ryšį su Tėvyne, ministerija ir diplomatinės atstovybės turimomis priemonėmis ir ištekliais stengėsi sudaryti sąlygas dalyvauti jiems Lietuvos gyvenime, burtis į bendruomenes, išsaugoti lietuviškumą, rėmė lietuvių bendruomenių visuomeninę ir kultūrinę veiklą.

2008 metais pasiekta esminių laimėjimų dėl vizų režimo panaikinimo Lietuvos Respublikos piliečiams. Svarbiausi ilgą Lietuvos diplomatijos darbą vainikuojantys laimėjimai šioje srityje – nuo 2008 m. kovo 1 d. panaikintas vizų režimas Lietuvos Respublikos piliečiams, vykstantiems į  Kanadą turistiniais tikslais ne ilgesniam kaip 180 dienų laikotarpiui, ir nuo lapkričio mėnesio 17 d. piliečiams, vykstantiems į JAV turistiniais tikslais ne ilgesniam kaip 90 dienų laikotarpiui.

URM tęsė priemonių, skirtų konsulinių paslaugų procedūroms ir įvairių institucijų tvarkoms supaprastinti, įgyvendinimą, vadovaudamasi nuostata, kad paslaugos turi būti suteikiamos greitai ir kokybiškai: supaprastinta asmens grįžimo pažymėjimo išdavimo tvarka, Lietuvos Respublikos konsuliniai pareigūnai užsienyje įgijo teisę registruoti civilinės būklės aktus ir išduoti santuokos, gimimo bei mirties liudijimus, reglamentuotas išduoto Lietuvos Respublikos paso persiuntimas piliečiams paštu ir numatyti atvejai, kada prašymas dėl paso išdavimo gali būti pateiktas Lietuvos Respublikos piliečiui neatvykstant į diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą. Užtikrintas efektyvus konsulinės pagalbos teikimas grįžtantiems į Lietuvos Respubliką nukentėjusiems Lietuvos Respublikos piliečiams.

2008 metai Lietuvos diplomatijai buvo svarbūs istorinėmis sukaktimis. Pažymint Užsienio reikalų ministerijos įkūrimo 90-metį, kartu su istorikų autorių kolektyvu, Lietuvos centriniu valstybės archyvu, prezidentūra, kitomis institucijomis, sukaupus diplomatinėse atstovybėse ir užsienio lietuvių išsaugotus eksponatus, parengta ir visuomenei pristatyta išsami paroda „Tūkstantmečio diplomatija“. Lietuvos diplomatinės atstovybės užsienyje aktyviai bendradarbiavo su viešąja įstaiga „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“, pristatant Europos kultūros sostinės programą užsienio valstybėse.

Ministerijos pirmaeiliai uždaviniai 2009 metais

• Energetinis saugumas

Tai vienas iš Lietuvos Respublikos Vyriausybių ilgalaikių prioritetų. Pirmaeiliai uždaviniai yra užsitikrinti Europos Sąjungos ir svarbiausių regiono partnerių politinę paramą, sutelkti ES finansinę paramą energetiniams projektams, sukurti sąlygas tiek energetinėms, tiek transporto jungtims įgyvendinti. Partnerysčių su Lenkija, Švedija, Latvija, Estija ir bendros Europos Sąjungos išorinės energetikos politikos stiprinimas turės esminės reikšmės rezultatams pasiekti.

• Transporto plėtra transnacionalinėse rinkose

Numatoma vykdyti aktyvią transporto politiką siekiant, kad šalies transporto sektorius ne tik kuo greičiau atsigautų, bet ir kad užimtų kuo platesnį transportavimo ir logistikos paslaugų segmentą tarptautinėse (Europos –Azijos prekybos ašies, Baltijos jūros regiono ir kitose) rinkose.

Čia vienas iš pagrindinių  prioritetų yra bendradarbiavimo su pietinėje Baltijos jūros dalyje esančiomis kaimyninėmis valstybėmis plėtra, siekiant, kad būtų sukurti transporto ir logistikos paslaugų tinklas ir infrastruktūra, kurie savo parametrais ir teikiamų paslaugų kokybe būtų konkurencingi šiaurinio Baltijos jūros regiono uostams ir transporto mazgams.

Vienas svarbiausių tarptautinių renginių šiais metais Lietuvoje - pirmasis Azijos – Europos (ASEM) Transporto ministrų susitikimas 2009 m. spalio 19-20 d. Vilniuje. Siekiant stiprinti  Lietuvos transporto sektoriaus konkurencingumą tarptautiniu mastu, tuo pat metu bus surengtas tarptautinis transporto verslo forumas „Euro-Asia Connect“.

• Ekonominė diplomatija

Pirmaeiliai uždaviniai yra didinti šalies ūkio konkurencingumą, skatinti užsienio investicijas Lietuvoje ir lietuviškų prekių ir paslaugų eksportą plečiant ekonominius ryšius ne vien su tradiciniais partneriais, bet ir kylančių ekonomikų šalimis.

• ES Rytų Kaimynystės politika

Pirmaeiliai uždaviniai yra patvirtinti ambicingą ES rytų partnerystės koncepciją, atveriančią Ukrainos, Moldovos, Baltarusijos ir Pietų Kaukazo valstybių (pastarosioms vykdant atitinkamas sąlygas) integraciją į Europos Sąjungą, teikti pagalbą ES Rytų partnerystės šalių vidaus reformoms, remti šių valstybių europinės ir euroatlantinės integracijos siekius, plėtoti išskirtinę partnerystę su Ukraina ir Gruzija, rengtis Baltarusijos suartėjimui su Europos Sąjunga, užtikrinti Lietuvos verslo interesus Rytų kaimynystės šalyse.

• Konstruktyvus ir principingas bendradarbiavimas su Rusija

Pirmaeilis uždavinys yra plėtoti Lietuvai ir Rusijai naudingus ekonominius ir kultūrinius mainus, atnaujinti demokratinėmis vertybėmis, tiesa ir teisingumu grįstą dialogą, plėsti Lietuvos draugų ir bendraminčių ratą Rusijoje ir tuo būdu užtikrinti konstruktyvų ir principingą bendradarbiavimą su Rusija. Pirmininkaujant Baltijos jūros valstybių tarybai 2009 m. bus skatinamas Karaliaučiaus srities atsivėrimas regionui ir Europos Sąjungai.

• Veiksminga Lietuvos Europos politika

Pirmaeiliai uždaviniai yra plėtoti glaudžius dvišalius santykius su Vokietija, Prancūzija, Jungtine Karalyste, taip pat Europos Sąjungai 2009 metais pirmininkaujančiomis Čekija ir Švedija, siekti, kad būtų paisoma Lietuvos interesų peržiūrint ES finansinės perspektyvos nuostatas ir skirstant postus Europos Sąjungos institucijose, tęsti europines diskusijas dėl totalitarinių režimų padarytų nusikaltimų išnaudojant istorinių sukakčių minėjimus, pirmininkauti Baltijos jūros valstybių tarybai ir rengtis pirmininkauti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai 2011 metais ir Europos Sąjungai 2013 m.

• Transatlantinio bendradarbiavimo puoselėjimas

Pirmaeiliai uždaviniai yra užtikrinti aktyvų NATO ir JAV buvimą regione - Baltijos šalių oro erdvės kontrolę ir karinių mokymų ir pratybų Baltijos valstybių teritorijoje tęstinumą, išlikti veiklia, solidaria ir atsakinga transatlantinės bendrijos nare, vykdyti transatlantinio bendradarbiavimo įsipareigojimus, įgyvendinti Afganistano Goro provincijos atkūrimo projektus, prisidėti prie transatlantinės Rytų Europos politikos sukūrimo, telkti ir teikti paramą euroatlantinėms Rytų Europos valstybių reformoms.

• Konsulinių paslaugų kokybės gerinimas, santykių su užsienio lietuviais stiprinimas

Pirmaeilis uždavinys yra supaprastinti konsulinių paslaugų teikimo procedūras, atsisakyti perteklinių dokumentų reikalavimų, perkelti konsulinių paslaugų teikimą į elektroninę erdvę.

• Viešoji diplomatija ir visuomenės informavimas

Pirmaeiliai uždaviniai yra plėtoti skaidrią ir atvirą diskusiją su įvairiomis visuomenės grupėmis svarbiausiais užsienio ir saugumo politikos klausimais, įsteigti visuomenei atvirą nevyriausybinių institucijų ir visuomenės organizacijų atstovų reguliarių diskusijų forumą, ugdyti aktyvią pilietinę visuomenę, įtraukiant ją į valstybės užsienio politikos formavimą ir įgyvendinimą.