Naujienos

2010-10-15,  Bazelyje  bus pagerbtas „tūkstantmečio šveicaras“ ir didis Lietuvos patriotas, lietuvių ir šveicarų mokslininkas, filosofijos mokslų daktaras, profesorius, Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademikas ir garbės narys, literatūros istorikas ir pedagogas, publicistas, pirmasis inteligentas Lietuvos kariuomenės savanoris, Lietuvos telegramų agentūros (ELTA) steigėjas ir pirmasis vadovas Juozas Eretas. Minėjimo renginius organizavo Šveicarijos lietuvių bendruomenė kartu su Šveicarijos parlamentine grupe Probaltikum ir Bazelio miesto kantono vadovybe, parėmė Užsienio reikalų ministerija.

Prie namo, kuriame po sovietų okupacijos  nuo 1941 m. grįžęs į Šveicariją gyveno prof. J. Eretas, Lietuvos Respublikos ambasados Šveicarijos Konfederacijoje laikinoji reikalų patikėtinė Virginija Umbrasienė atidengs atminimo lentą, kurią pašventins Vilniaus Bernardinų bažnyčios kunigas, vienuolis pranciškonas Julius Sasnauskas. Lentos atidengimo ceremonijoje pasveikinimo žodį tars ir Bazelio miesto kantono Švietimo departamento Mokslo skyriaus vadovas Hansas Georgass Signeris. 

Po to visi svečiai - Šveicarijos lietuvių bendruomenė, artimieji, Bazelio miesto oficialūs asmenys, Bazelio ekonomikos mokslų krypties gimnazijos moksleiviai – pagerbs Juozo Ereto kapą.

Baigiamoji iškilmingoji paminėjimo dalis vyks Bazelio  ekonomikos mokslų krypties gimnazijoje, kurioje paskutinius dvidešimt metų iki pensijos dirbo prof. J. Eretas. Renginį atidarys gimnazijos prorektorius Ronaldas Schmidtas, dalyvaus Bazelio miesto kantono Švietimo departamento Mokslo skyriaus vadovas H. G. Signer, Kauno technologijos ir Vilniaus universitetų profesorius dr. Tomas Sodeika, J. Ereto palikimo tyrinėtoja, daktarė Aldona Vasiliauskienė. Šventę vainikuos Vasario 16-osios gimnazijos Vokietijoje liaudies šokių grupės pasirodymas.

Juozas Eretas (Jozeph Ehret) (1896 – 1984), lietuvių ir šveicarų visuomenės veikėjas, publicistas, literatūrologas, profesorius.

1919–1941 m. gyveno ir dirbo Kaune.

1919 m. buvo paskirtas Lietuvos užsienio reikalų ministro padėjėju spaudos reikalams. Čia įkūrė spaudos biurą ir tapo jo direktoriumi. 1920 m. įsteigė Lietuvos telegramų agentūrą ELTA. Vadovavo 14 jos skyrių Lietuvoje ir užsienyje. Įstojo į Lietuvos kariuomenę ir tarnavo 1-ojo savanorių pulko vado Kazio Škirpos adjutantu.

1919–1922 m. buvo pakviestas organizuoti Kaune Aukštųjų kursų Humanitarinį skyrių, kuriame vėliau dėstė vokiečių kalbą ir literatūrą. Įkūrus Lietuvos universitetą, buvo išrinktas Teologijos-filosofijos fakulteto profesoriumi, vadovavo Visuotinės literatūros katedrai.

1922 m. J. Eretas gavo Lietuvos pilietybę ir tapo Lietuvių katalikų mokslo akademijos (LKMA) nariu. Atkūrė Valančiaus blaivybės judėjimą, kartu su K. Dineika įkūrė Lietuvos gimnastikos ir sporto federaciją (LGSF), prisidėjo prie Lietuvos sporto lygos įkūrimo. Padėjo leisti leidinius „Sportas“ bei „Jėga ir grožis“. Įsteigė katalikišką kaimo jaunimo švietėjišką organizaciją „Pavasaris“ ir 1923–1928 m. buvo jos valdybos pirmininku.

 Kaip Krikščionių demokratų partijos narys, buvo išrinktas į II Seimą, buvo vienas iš studentų ateitininkų „Šatrijos“ meno draugijos iniciatorių, o nuo 1932 m. – globėjas.

1939 m. išrinktas LKMA akademiku; 1935 m., 1937 m., 1940 m. redagavo Suvažiavimų darbus.

Gyvendamas Kaune išleido veikalus: „Vokiečių literatūros istorija“, „J.V.Gėtė“, „L. Rėzos santykiai su J.V.Gėte“, „Menas kalbėti“. Publikavo straipsnius žurnaluose „Logos“, „Židinys“, „Soter“, „Naujoji Romuva“, „Athenaeum“ (pastarąjį 1930–1939 m. redagavo).

1941 03 22 su šeima grįžo į savo pirmąją tėvynę Šveicariją ir tęsė kovą už Lietuvos išlaisvinimą.