Naujienos

Iškeliaudama Anapilin, Irena Kaestli sūnui Vyčiui paliko paskutinę valią, kad Sofijos Romerienės tapytas jos portretas būtų saugomas Lietuvos ambasadoje Šveicarijoje, tuo simboliškai atspindėdamas amžiną emigrantės ilgesį prigimtinei Tėvynei ir prisirišimą bei pagarbą naujajai tėvynei.

Ritos Bagdonas, garsios Vileišių šeimos palikuonė, dalyvavimas perdavimo ceremonijoje daugiau nei simboliška. Gimė Vilniuje ir taip pat, kaip ir Irena Kaestli, ir taip pat 1920 m. okupavus Vilnių, kartu su tėvais persikėlė į Kauną,. Jos suitiko Aušros gimnazijoje. Moksleiviška šilta ir nuoširdi draugystė išliko  visą gyvenimą. Jas nepaprastai stipriai siejo Tėvynės ilgesys ir besąlygiška meilė jai.

Portretas, nutapytas Sofijos Romerienės, sujungia dviejų nuostabių lietuvių moterų, kurių gyvenimą svetur sąlygojo tėvynės okupacija, likimus. Pirmą kartą jos susitiko Tytuvėnuose kaip žinoma dailininkė ir gimnazistė, o antrąjį kartą Kanadoje.  

Portreto autorė Sofija Romerienė 1941 m. birželį kartu su vyru Eugenijum buvo ištremta į Komijos ATSR. Syktyvkaro žaislų fabrike dirbo dažytoja. 1942 m. spalį persikėlė į Kuibyševą, kur mirė jos vyras.  1943 m. gegužę kartu su Lenkijos ambasada evakavosi į Teheraną. 1944–1947 m. praleido Kaire, o persikėlė į Angliją. 1950 -1955 m. gyveno Kanadoje, po to persikėlė į Vašingtoną. 1963 m. grįžo į Monrealį, kur ir mirė 1972 m. Buvo Amerikos meno lygos (American Arts League) narė.

Sofija Romerienė ne tik kūrė akvarele, pastele, aliejiniais dažais, bet taip pat raižė, sukūrė nemažai grafikos darbų. Dailininkė yra nutapiusi Maironio, K. Griniaus, A. Merkio, advokato V. Stašinskio, J. Tonkūno, J. Tumo-Vaižganto, A. Jakšto-Dambrausko ir daugelio kitų iškilių to meto asmenybių portretus. Maironis ne kartą viešėjo pas Romerius Tytuvėnuose. Išaukštindamas Sofijos Romerienės  talentą, Maironis jai dedikavo šias eilutes:

Išliksiu aš gyvas paveiksle tame
Net tuomet, kai kūnas užbertas žeme,
Ilsėsis, klajones užbaigęs visas!..
Išliksiu ne vienas, išliksiu vardu:
Kuri sumaningai pirštelių raštu
Nemirštamas atvaizdui dėjai varsas.

Ambasadai dovanotame portrete nutapytos Šveicarijos lietuvės Irenos Helenos Aldonos Augevičiūtės-Kaestli likimas kiek kitoks, nors taip nulemtas tos pačios emigrančių dalią nulėmusios aplinkybės,-sovietinės okupacijos. Gimė 1920 m. kovo 30 d. Vilniuje medicinos daktaro Jono Augevičiaus šeimoje. 1940 m.  ištekėjo už Šveicarijos konsulo Lietuvai F. Kaestli. Sovietams okupavus Lietuvą ir uždarius Šveicarijos konsulatą Kaune, išvyko į Šveicariją. Tuo po karo gyveno Kroatijoje, o 1947 – 1960 m. Kanadoje, kur vyras buvo Šveicarijos generaliniu konsulu. Grįžusi į Šveicariją, aktyviai dalyvavo lietuvių bendruomenės veikloje. Už tai 2005  m. apdovanota „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu. Mirė 1980 m.  

Irena Kaestli žinoma ir kaip nuolatinė sunkiai gyvenusių tautiečių rėmėja. Ji visad globojo savo mokslo draugių šeimas Lietuvoje, rėmė išeivius ar dėl kitų aplinkybių svetimoje šalyjeatsidūrusius  lietuvius, kaip antai lietuvius, kurie tarnaudami okupacinėje sovietų kariuomenėje buvo atsidūrę afganų nelaisvėje. Todėl ir gyvendama Kanadoje, sužinojusi apie sunkią tuometinę emigrantės dailininkės Sofijos Romerienės materialinę situaciją, ieškojo būdų, kaip padėti dailininkei S. Riomerienei ir užsakė nutapyti jos portretą.

Straipsnyje remiamasi informacija iš:

http://samogitia.mch.mii.lt/KULTURA/dailedembovs.lt.htm

http://www.lietuviai.ch/portretai/353-jsurvilait-atsiminimai-apie-iren-aldon-augeviit-kaestli.html