Naujienos

Mieli tautiečiai, 1990-ieji. Kovo 11-oji. Ši data aukso raidėmis įrašyta į tūkstantmetę Lietuvos valstybės istoriją. Tą dieną Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba pasirašė Lietuvos nepriklausomybės atstatymo aktą, kuriame rašoma, kad atstatomas 1940 m. svetimos jėgos panaikintas Lietuvos valstybės suverenių galių vykdymas ir Lietuva nuo šiol yra nepriklausoma valstybė. Akte remiamasi 1918 m. vasario 16 d. pasirašytu Lietuvos nepriklausomybės aktu, kuris niekada nenustojo turėjęs teisinės galios.

Šį mūsų visų prisikėlimą lėmė mūsų tautos savimonė, šimtametės valstybingumo šaknys, mūsų lietuviškos tapatybės pajautimas. Ilgametėje kovoje ant nepriklausomybės aukuro savo galvas padėjo daugybė mūsų tautos žmonių, išgyvenome daug pergalių, nuosmukių ir netekčių. Visa tai yra mūsų istorija, mūsų praeitis, be kurių nebūtų tautos dabarties. LDK buvo pirmoji Europoje demokratinė valstybė, kurioje tuo metu veikė pažangi teisinė sistema-Lietuvos Statutas, vyko valdžios rinkimai. Šie istorijos daigai liko žmonių sąmonėje, padėjo mums išlikti europine tauta.

XX amžiaus devintajame dešimtmetyje papūtus laisvesniems vėjams, tauta susibūrė į Sąjūdį, atkakliai ir sparčiai pradėjome nepriklausomos valstybės atkūrimo darbus, demokratiniam pasauliui įrodėme, jog esame verti laisvės ir teisės būti Europos tautų šeimos nariais, tapome kaip niekad susitelkę ir vieningi, ištikimi bendražmogiškoms krikščioniškoms vertybėms. Visa tai išsiliejo į taikią dainuojančią revoliuciją, 1989 m. rugpjūčio 23 d. simboliškai sujungusią daugiau nei 2 mln. žmonių į vieną grandinę nuo Vilniaus iki Talino.

Per trumpą 24 metų atkurtos nepriklausomybės laikotarpį padarėme tai, ką galima pavadinti istoriniu stebuklu. Sukūrėme demokratinę socialiai atsakingų piliečių visuomenę, tapome lygiaverčiais ES ir NATO nariais. Tai leidžia mums saugiai jaustis Europoje toliau kurti gerovės  visuomenę.

2013 m. antrajame pusmetyje sėkmingai pirmininkavome ES Tarybai, o šiemet tapome JTO Saugumo Tarybos nariais. Sėkmingai įveikėme praėjusią ekonominę krizę, tampame vis labiau žinomi Europai ir pasauliui mūsų mokslo, kultūros, meno pasiekimais.

Nuoširdžiai sveikinu Jus, mieli lietuviai, šios didžios šventės proga ir linkiu ir toliau išdidžiai nešti lietuvybės vėliavą kur bebūtumėte – Lietuvoje, Šveicarijoje ar dar kitur.

Dr. Jonas Rudalevičius