Rugpjūčio 30 d., “Le Temps”, vienas skaitomiausių Šveicarijos dienraščių, skiltyje “Nuomonė” (2 psl.) paskelbė trijų Baltijos valstybių ambasadorių Šveicarijai kreipimąsi į Šveicarijos žmones.
„Baltijos kelias“ ir toliau rodo kelią
1989 m. rugpjūčio 23 d., prieš beveik 35 metus, trijų Baltijos valstybių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos – žmonės suformavo daugiau nei 600 km ilgio žmonių grandinę, jungiančią Taliną, Rygą ir Vilnių. Jie minėjo nacistinės Vokietijos ir sovietų Rusijos sandėrio – „Ribentropo-Molotovo pakto“, kuriuo Sovietų Sąjungai buvo suteikta licencija aneksuoti ir pavergti šias tris šalis, penkiasdešimtąsias metines.
Ši 2 milijonų žmonių demonstracija, vadinama „Baltijos keliu“, įvyko vis dar besitęsiančios sovietų okupacijos metu. Neabejotina, kad šis akcija tapo labai reikšmingu žingsniu išsivadavimo iš tos okupacijos link.
Tuomet mums atrodė, kad Laisvę ir Nepriklausomybę galime atgauti taikiai, be smurto ir aukų. Deja, 1991 m. sausį sovietai nusprendė sunaikinti mūsų atgimimą kariuomene, tankais ir smurtu. Daug laisvės gynėjų neteko gyvybių. Nepavykus fiziniam smurtui, sovietai ėmėsi mūsų sienų ir ekonomikos blokados. Baltijos šalių gyventojai darsyk įsitikino, kad Laisvė turi savo kainą, kurią reikia priimti ir sumokėti ryžtingai, nedvejojant ir nesuteikiant vilčių agresoriui.
Šiandien Ukrainos žmonės savo gyvybėmis ir milžiniškais ekonominiais praradimais gina nuo to paties agresoriaus ne tiek savo Laisvę ir Nepriklausomybę, bet ir viso demokratinio pasaulio žmones, kurie siekia gyventi ir klestėti taikiai, pagal visuotinai pripažintus tarptautinės teisės principus ir susitarimus. Daugumai pasaulio valstybių šiandien akivaizdu, kad apsiginti nuo imperinių ambicijų neatsisakiusios agresorės Rusijos prireiks šimtų tūkstančių Ukrainos gynėjų ir civilių gyventojų, įskaitant senolius ir kūdikius, aukų. Mums, demokratiniam pasauliui, prireiks tvirtos politinės valios ir ekonominio apsisprendimo sutelkti visus savo pajėgumus nugalėti agresyvią Rusiją. Privalome sustabdyti geografiškai didžiulėje teritorijoje gyvenančius ir gausius išteklius turinčius barbarus, kurie nori paneigti tarptautine teise pagrįstą pasaulį ir įtvirtinti džiunglių tvarką, kurioje stiprieji suėda silpnuosius, užgrobia ir valdo tiek teritorijos, kiek leidžia kiti stipresni. Agresorė turi būti pristatytas tarptautiniam tribunolui atgrasant kitus galimus agresorius ateity.
Prisimindami Baltijos kelią, norime visus pakviesti savo atviromis širdimis, ryžtingais veiksmais ir, jeigu reikia, paaukojant šiek tiek kasdienio komforto, susitelkti bendrame kelyje, Laisvės kelyje.
Kviečiame kiekvieną iš jūsų eiti tuo Keliu, kuriame nėra vietos agresoriams, kuriame stiprieji ir silpnieji sugyvena pagal tarpusavyje suderintus įstatymus, kuriame Laisvė, demokratija ir žmogaus teisės yra aukščiausios vertybės, vardan kurių verta kautis, paaukoti savo gyvybę ir gerovę. Šveicarija jau seniai įrodė, kad jos žmonės geba apginti savo Laisvę, o šio šveicarių ryžto šiandien reikia mūsų Laisvės kelyje kartu su Baltijos valstybėmis, Ukraina ir visu demokratiniu pasauliu.
Guna Japiņa, Latvijos ambasadorė Šveicarijoje; Merle Pajula, Estijos ambasadorė Šveicarijoje; Darius Semaška, paskirtasis Lietuvos ambasadorius Šveicarijoje.
La «Voie balte» continue de montrer le chemin
Le 23 août 1989, voici donc 35 ans à quelques jours près, les habitants des trois Etats baltes – Lituanie, Lettonie et Estonie – formèrent une chaîne humaine de plus de 600 km reliant Tallinn, Riga et Vilnius. Ils commémoraient ainsi le cinquantième anniversaire du marché passé entre l’Allemagne nazie et la Russie soviétique – le «pacte Ribbentrop» – qui donnait licence à l’Union soviétique d’annexer et de soumettre les trois pays.
Cette manifestation de 2 millions de personnes, connue sous le nom de «Voie balte», s’est déroulée alors que l’occupation soviétique était toujours en cours. Il ne fait aucun doute que cette action a constitué un pas très important vers la libération de cette occupation.
A l’époque, il nous semblait que nous pourrions retrouver notre liberté et notre indépendance pacifiquement, sans violence ni sacrifices. Malheureusement, les Soviétiques ont décidé, en janvier 1991, de détruire notre renaissance au moyen d’armées, de chars et de violence. Plusieurs défenseurs de la liberté ont perdu la vie. Lorsque la violence physique a échoué, les Soviétiques ont eu recours au blocus de nos frontières et de notre économie. Le peuple des Etats baltes a vu, une fois de plus, que la liberté a un prix, et que ce prix doit être accepté et payé avec détermination, sans hésitation et sans donner d’espoir à l’agresseur.
Aujourd’hui, le peuple ukrainien défend non seulement sa liberté et son indépendance contre le même agresseur, au prix de sa vie et d’énormes pertes économiques, mais aussi le peuple du monde démocratique tout entier, qui s’efforce de vivre et de prospérer en paix, conformément aux principes et accords universellement reconnus du droit international. Il est évident pour la plupart des Etats du monde aujourd’hui que la défense contre l’agresseur russe, qui n’a pas abandonné ses ambitions impériales, nécessitera le sacrifice de centaines de milliers de défenseurs de l’Ukraine et de la population civile, y compris les personnes âgées et les enfants en bas âge. Il faudra une forte volonté politique et une détermination économique de notre part, en tant que monde démocratique, pour mobiliser toutes nos capacités afin de vaincre une Russie agressive. Nous devons arrêter les barbares, qui vivent sur un territoire géographiquement vaste et disposent de ressources abondantes, qui veulent renverser un monde fondé sur le droit international et établir la loi de la jungle en vertu de laquelle le plus fort mange le plus faible, en s’emparant et en contrôlant d'autres territoires sous le regard bienveillant d'autres pays forts. L’agresseur doit être soumis à un tribunal international afin de décourager les futurs agresseurs potentiels.
Alors que nous nous souvenons de la Voie balte, nous aimerions inviter tout le monde à rejoindre nos cœurs ouverts, nos actions décisives et, si nécessaire, sacrifier un peu de notre confort quotidien dans une Voie commune, la Voie de la Liberté.
Nous vous invitons, chacun, à suivre la Voie où il n’y a pas de place pour les agresseurs, où les forts et les faibles coexistent selon des lois mutuellement acceptées, où la liberté, la démocratie et les droits de l’homme sont les valeurs suprêmes pour lesquelles il vaut la peine de se battre, de sacrifier sa vie et son bien-être. La Suisse a prouvé depuis longtemps que son peuple était capable de défendre sa liberté, et cette détermination suisse est nécessaire aujourd’hui sur notre Voie de la Liberté, aux côtés des Etats baltes, de l’Ukraine et de l’ensemble du monde démocratique.
Guna Japiņa, ambassadeur de Lettonie en Suisse; Merle Pajula, ambassadeur d’Estonie en Suisse; Darius Semaška, ambassadeur désigné de Lituanie en Suisse.